žeibas

žéibas sm. (3) žr. žaibas: Negeras žéibas – toks barškąs, tratąs Trš. Jau i žeibaĩ plieka, o nėkaip nepralyna Krš. Perkūnija, žeibaĩ – pils Pvn. Žeibaĩ šviečia – vel[nia]s kavojas į motriškos skraitą (juok.) Grd. Mes nu vaikų buvom išmokyti: par žéibus nelakstyk, nelįsk į langus, po medžio nestovėk Krš. ^ Par miestą [šoferis] leida kaip žéibas DūnŽ. Buvo žeibaĩ ne vyrai, o daba vėjo paputami Krš. Su žeibaĩs visur leka, kad tik nesprogtum! Rdn.